Kai kalbama apie paauglius, omenyje turimos nevaldomos būtybės, su kuriomis labai sunku kontaktuoti. Tai 12 – 17 metų vaikai, kurių gyvenime šis laikotarpis nėra lengvas. Vaikai tampa uždari, nebendraujantys ir net agresyvūs. Net harmoningose šeimose šis periodas jiems yra pats sunkiausias. Tėvams taip pat sunku rasti bendrą kalbą su savo jau paaugusiais ir pasikeitusiais vaikais.
    

Kas vyksta su vaiku?

    Žinoma, bet kokiame amžiuje vaikai būna kaprizingi, neklaužados, pyksta ir apgaudinėja. Tačiau paauglystės ypatumas yra ne tai. Šio amžiaus specifika – abejonė absoliučiu tėvų autoritetu. Tai gali šokiruoti tėvus, bet čia nėra nieko smerktino ar nesveiko – tai normalus reiškinys būdingas visiems paaugliams.
    Šio paauglių konfliktiško elgesio priežastis yra jų pagreitintas vystymasis. Šiame amžiuje jų gebėjimai siekia suaugusiųjų lygį. Tad nenuostabu, kad paauglys pradeda suvokti save kaip suaugusįjį, reikalauja žiūrėti į jį kaip į suaugusį, o nelaikyti vaiku.
    Paauglių bėda dažnai tampa žemas savo vertės supratimas. Jei manote, kad šiuo gyvenimo metu jūsų vaikui lengva, tuomet jūs smarkiai klystate. Tik įsivaizduokite visus globalius pokyčius, vykstančius jo gyvenime šiuo laikotarpiu. Jis pradeda sparčiai augti, balsas pradeda keistis, jis ima jaustis negražus, tampa pažeidžiamas net dėl jam nesuprantamų priežasčių. Jis nepatenkintas, visų pirma, savimi ir visais aplinkiniais žmonėmis taip pat.
    Paaugliams dažnai stinga savigarbos: jie nepatinka patys sau, mano esantys kvailesni, bjauresni už kitus, mažiau talentingi negu draugai. Jie įsitikinę, kad niekam neįdomūs. Norėdami tapti populiaresniais, jie leidžiasi vadovaujami bendraamžių, kad įsilietų į draugų būrį, kitus stengiasi nustebinti neeiliniu makiažu ar išskirtiniais drabužiais. Jų elgesys tampa iššaukiantis, o poelgiai nenuspėjami.
    Būti paaugliu nelengva. Prisiminkite, kaip patys jautėtės paauglystėje: padidėjęs dirglumas ir pažeidžiamumas, supratimo iš tėvų trūkumas, vis sudėtingesni vidaus ir išorės pasikeitimai; bandymai įrodyti, kad esi ne mažas vaikas ir net kova už laisvę. Tai nėra lengva, ar ne?
    Galima užtikrintai sakyti, kad paaugliui šiuo periodu yra pakankamai sunku. Dabartiniu metu paauglį pasiekia gausaus informacijos srautas, kuris ateina iš visur. Jis gali sužinoti apie ką tik nori per internetą, televiziją ir pan. Dėl tokio didelio informacijos kiekio, vaikai jaučiasi daug daugiau išsilavinusiais, daugiau suaugusiais. Tačiau žiniasklaida nepadeda vaikams suprasti savęs ir išmokti kontroliuoti savo veiksmus.
    Kokie vaiko motyvai, kai jis sąmoningai konfliktuoja su jumis, neklauso, daro viską kas jums nepatinka, užsidaro savyje, stebina visus savo ekscentrišku elgesiu ir tampa visiškai nekontroliuojamas? Ir svarbiausia, ką daryti šioje situacijoje, kaip elgtis?
    Pagrindinė tokio elgesio priežastis, kaip jau minėta, tai vaiko ribotumas. Jis yra tarp vaikystės ir paauglystės, tarp norų, poreikių ir galimybių nesuderinamumo. Save laikydamas suaugusiu, paauglys negali suprasti, kodėl suaugusieji jį laiko vaiku. Tai sukelia jam daugybę klausimų. Kas jis, ar ne suaugęs protingas žmogus? Jeigu jis yra laikomas vaiku, tai kaip jam elgtis su kitais?
    Tai ilgas ir sunkus savęs atradimo laikotarpis, bandymas suprasti suaugusius ir bendraamžius, susipažinimas su priešingos lyties atstovais ir teisingo bendravimo su jais paieška. Būtent santykiai su priešinga lytimi – širdies dalykai, keliantys paaugliui didžiausią susidomėjimą. Tai meilės problemos dažniausiai užgožiančios visas vaiko mintis ir sukeliančios jam baisias kančias. Jeigu nepadėsime savo vaikui šiuo kraštutiniu laikotarpiu, jam nepatarsime, vaikas gali padaryti klaidų, kurios gali sukelti daug įvairių pasekmių. Daugelis paauglystėje padarytų klaidų žmogaus atmintyje išlieka visam laikui ir gali turėti įtakos ateityje.
    Kita tema, kuri nuolat knibžda paauglio galvoje – tai santykiai su bendraamžiais ir jo vieta tarp jų. Vaikui labai svarbi tampa bendraamžių nuomonė apie jį, jis nori būti autoritetu jų tarpe ir padaryti jiems įspūdį. Bendravimas su draugais jam tampa beveik pagrindiniu užsiėmimu. Jie bendrauja visur: mokykloje, telefonu, internetu, gatvėje. Tik draugijoje jie pagaliau gali jaustis nepriklausomi. Tačiau kad ir kiek bebūtų pas paauglį draugų, jis vis tiek nerimaus galvodamas kokį įspūdį daro kitiems ir visada stengsis gerai atrodyti jų akyse.
    

Kaip rasti bendrą kalbą su paaugliu?

    Visi aukščiau minėti pokyčiai, kurie vyksta vaiko paauglystės laikotarpiu, apverčia aukštyn kojomis ne tik jo, bet ir visos šeimos gyvenimą. Jūs jau sunkiai atpažįstate savo vaiką – jis tapo visai kitu žmogumi. Štai kodėl pamirškite, kad jūsų vaikas mažas – jis nebėra toks. Jūs turite iš naujo pažinti jį, suprasti jo pomėgius, baimes ir troškimus. Priimkite jį kaip naują draugą, atidžiai klausykite ką jis jums pasakoja.
    Keli patarimai tėvams, nenorintiems prarasti ryšio su savo paaugliu vaiku:
    

1. Viena iš sėkmingų santykių su vaikais paslapčių – gebėjimas klausytis. Žinoma, mamai ir tėčiui labai sunku susitaikyti su tuo, kad jų vaikas užaugo ir turi asmeninius interesus bei nepriklausomą nuomonę. Tačiau jums tiesiog reikia su tuo susitaikyti ir mokytis jo klausytis taip, tartum klausytumėtės savo bendraamžio – visiškai rimtai, įsiklausant į kiekvieną jo žodį. Būtent taip jūs leisite vaikui suprasti, kad jį vertinate rimtai, kad jo nuomonė jums yra svarbi. Tik tokiu būdu laimėsite jo prielankumą.
2. Dar viena taisyklė santykiuose su paaugliu yra tvirtų ribų nebuvimas. Visiškai nebūtina stebėti kiekvieną savo palikuonio žingsnį ir vadovauti kiekvienam jo veiksmui. Nedrauskite visko vaikui tik todėl, kad jūs norite įrodyti savo galią jam – tai tik jį žemina ir žeidžia. Jei tai, ką jis nori padaryti yra proto ribose – tegul daro. Jeigu jums kyla abejonių dėl galimų pasekmių – pasidalinkite savo nerimu su juo ir jis jūsų neapvils. Vaikas nieko neišmoks iš jūsų paskaitų ir moralų – jis turėtų mokytis pažinti pasaulį remdamasis savo paties patirtimi, pats klysti ir savo klaidas taisyti. Duokite jam galimybę mokytis ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
3. Pasirinkimo teisė ir veiksmų laisvė paaugliui yra būtini. Nepirškite savo nuomonės ir patarimų tik todėl, kad jūs suaugę. Skatinkite jo nepriklausomybę ir džiaukitės kai jūsų vaikui sekasi atlikti tai, ką yra sumanęs. Jei kažkas nepasisekė – nuraminkite jį ir patarkite pabandyti dar kartą. Tai suartins jus su paaugliu ir padės rasti bendrą kalbą.
4. Niekada nepamirškite koks jūs pats buvote paauglys. Papasakokite vaikui apie savo padarytas klaidas, apie baimes ir pasipiktinimus, apie tai ką paauglystėje esate patyręs. Tai leis jūsų vaikui suprasti, kad jis yra toks pat kaip visi, kad tai kas su juo vyksta yra normalu ir tai, kad jūs – toks pats žmogus, kaip jis. Nesistenkite atrodyti geresnis nei iš tikrųjų esate, pripažinkite savo klaidas. Jei jūs nežinote, negalite ar kažko nemokate – tiesiog pasakykite jam apie tai. Niekada nemeluokite savo vaikui, net mažiausias melas gali pražudyti jo pasitikėjimą jumis. Jeigu būsite su juo sąžiningi – jis jumyse matys draugą ir patarėją.

    Labai dažnai be jokios priežasties kinta paauglio nuotaika ir elgesys. Tai taip pat jo amžiui normalus reiškinys. Pasistenkite į tai reaguoti ramiai, supraskite, kad tokie pokyčiai nepriklauso nuo paties paauglio, nes net jis pats nesupranta kas su juo vyksta. Nesinervinkite, šis periodas praeis.
    Nelenktyniaukite su vaiku. Jūsų santykiai ne kova už vadovaujantį vaidmenį šeimoje. Nereikia stengtis žeminti savo vaiko, rodyti savo valdžią, neteisingai jį bausti tik todėl, kad galite tai padaryti. Šeima – tai viena komanda, kuri darbuojasi kartu ir jūsų vaikas ne konkurentas, o partneris, todėl atitinkamai su juo elkitės.
    Bausmės, grasinimai, įžeidinėjimai skirti paaugliui gali sukelti nepataisomų pasekmių – jūs galite visam laikui prarasti savo vaiko meilę ir pasitikėjimą. "Nelaužykite" vaiko norėdami padaryti jį nepriekaištingu, tai vis vien nepavyks, o santykiai bus sugadinti.
    Negalvokite, jei jūs esate suaugę, tai viską suprantate teisingai. Santykiuose su paaugliu negali būti konkrečios elgesio schemos – jie nenuspėjami ir visi labai skirtingi. Jeigu jūs tikrai norite pasiekti tarpusavio supratimo – kuo daugiau su juo kalbėkitės, skaitykite šia tema psichologinę literatūrą, nevenkite esant reikalui apsilankyti pas psichologą, kuris gali duoti naudingų patarimų. Visa tai padės jums pasiekti norimą tikslą.
    
    Šeimos kodeksas
    
    Įdomus būdas rasti tarpusavio supratimą šeimoje gali būti jūsų šeimos kodeksas, kurį sudarysite patys šeimos pasitarime. Jį galima gražiai apipavidalinti ir pakabinti matomoje vietoje. Šiame kodekse svarbu pabrėžti, kad jūs, suaugusieji, ne robotai, o tokie pat žmonės kaip jūsų paauglys vaikas, kad jūsų tėviška patirtis ne viską žinanti, kad ir jums dar reikia mokytis. Kodekse svarbią vietą turi užimti savitarpio pagarba, supratimas, mokėjimas išklausyti, nebijoti atskleisti savo baimes ir nuogąstavimus. Semkitės patirties kartu, dalindamiesi nuomone vienu ar kitu klausimu.
    Būkite dėkingi vieni kitiems už viską ką gero vienas kitam esate padarę, o blogį tiesiog užmirškite. Nevenkite įsiklausyti į savo vaiko nuomonę ir pasitarti su juo, tikrai sužinosite kažką naujo ir naudingo, o tai gali jums kuo nors net padėti.
    Šeimos laimei daug nereikia – tik meilės ir tarpusavio supratimo. Štai ir visa sėkmės paslaptis.

   Vaikai dažnai ima kalbėti ne tiesą, meluoti, fantazuoti, išsigalvoti nebūtų dalykų. Kada būtina į tai atkreipti dėmesį? Kaip elgtis? Drausti, reikalauti, kad nemeluotu, kad viską su mumis dalintųsi. O gal nekreipti dėmesio – išaugs? Padėtis nemaloni: kuo dažniau tarpusavio santykiuose ima vyrauti melas, tuo labiau imama tolti vienas nuo kito. Ankstyvoje vaikystėje prasimanymai yra nekalti, tačiau augdamas vaikas ima suprasti, kad nesakydamas tiesos, meluodamas jis gali pasiekti savo užsibrėžtą tikslą.

   Mitas: vyrai neverkia Ištakos: nuo seno yra susiklostęs stereotipas, kad vyrai neturi teisės viešai verkti. Berniukai gana anksti ima slėpti savo negatyvias emocijas, kadangi tėvai juos moko būti tvirtais, aiškindami, kad ašaros vyrams netinka, kad tai silpnumo požymis. Iš tiesų: kai kurios moterys galvoja, kad vyrai negali verkti, kadangi jie neturi ašarų liaukų. Tai tikrai netiesa, nes tiek vyrų, tiek moterų regos organų struktūra yra tokia pati ir taip manyti tiesiog kvaila.

   Ar kada nors esate atvirai kalbėję apie pinigus? Nesiaiškindami, neišsisukinėdami, nebijodami užgauti kažkieno jausmus, nesiteisindami: "ne, žinoma aš suprantu, bet..." arba "nepagalvokite, kad aš...". Pinigai – draudžiama tema. Nemaloni. Negraži. Mes manome, kad vien užsiminę apie pinigus būsime pasmerkti, ne taip suprasti, apie mus blogai pagalvos arba galime nukentėti. Todėl kalbėdami apie pinigus dažnai jaučiamės nejaukiai, sugalvojame papildomų detalių bei smulkmenų, o rengdamiesi pasisakymui šia tema repetuojame prieš veidrodį.

   Apie nuostabų placebo efektą yra girdėję beveik visi. Bet ar visi yra tai bandę? Neskubėkite atsakyti. Stebuklai ir tik! Medicinos istorijoje žino nemažai atvejų, kai beviltiškiems ligoniams buvo pasiūlyti naujausi veiksmingi vaistai (iš tiesų tai "fiktyvi" tabletė – vitaminai ar grūstos kreidos tabletės) ir pacientai pasveiko. Stebuklas?! Ne visai... Jūsų placebas, sere! Placebo efektą gydytojai naudojo nuo neatmenamų laikų. Dažnai jie tiesiog privalėjo tai padaryti, nes nuo daugelio ligų veiksmingi vaistai buvo išrasti palyginti neseniai, kiek mažiau nei prieš šimtmetį.

   Kodėl? Liaudyje egoizmas netoleruojamas. Gėdinga diagnozė "egoistas" nustatoma kiekvienam, kas turi savo norus, moka ištarti "ne" arba savo tikslus iškelia aukščiau kitų. Mamos ir tėčio jau seniai nebėra, pats žmogus jau amžiuje, o vis dar dirba dažnai rizikuodamas net savo sveikata, bet todėl, kad "reikia" (kam reikia?). Poilsis apskritai laikomas nepriimtinu. Tik tinginys gali ilsėtis, o visi normalūs žmonės dirba. Taip prabėga visas gyvenimas. Ir kada nors, gyvenimo saulėlydyje, klausiama savęs – kam gyvenau, ką gero mačiau, ko pasiekiau, taip egoizmą supranta kiekvienas protingas žmogus, tačiau ne kiekvienas tokį egoizmą supranta kaip sveiką dalyką arba protingą egoizmą.

   Jau senovėje išminčiai atkreipė dėmesį į tai, kad vyrų ir moterų psichologija yra skirtinga. Žinoma, negalima išskirti žmogaus tik pagal vyrišką arba tik moterišką elgesio tipą. Tačiau išskirti tam tikras charakterio savybes būdingas tik vyrams arba moterims, tikrai galima. Galimi 10 psichologinių skirtumų būdingų vyrams ir moterims:

1. Vyrai ir moterys mąsto skirtingai. Vyrai paprastai mąsto plačiai, gerai jaučia erdvę. Jų mintys tikslesnės, paremtos loginiu mąstymu.

   Knygos fragmentai. Flirto kalba. Žodžiai ir gestai. Grin F. Flirtas tarp vyro ir moters yra labai populiarus. Kai kuriems tai yra duota gamtos, įgimta, bet daugumai flirto reikia mokytis. Kas yra flirtas? Tai kūno kalba – žodžių ir gestų rinkinys, kuriais mes norime atkreipti į save kito žmogaus dėmesį. Žodžių prasmė gali būti aiški ar paslėpta, tuo tarpu gestai dažniausiai būna lengviau suprantami. Flirtuoti – įdomu, flirtuoti – smagu, flirtuoti – natūralu, o pagaliau ir žmogiška.

   Kodėl reikia žmogui atleisti?! Atleidimas – sudėtinga sąvoka. Kiekvienas gali turėti asmeninę nuomonę apie jo apibrėžimą ir reikalingumą. Šiame straipsnyje į tai pažvelgsime daugiau-mažiau filosofiškai bei pasaulietiškai. Ar kada nors galvojote apie tai, kodėl vienas žmogus atleidžia kitam net tada, kai, atrodytų, jog atleisti buvo neįmanoma? Kalbėsiu apie atvejį, kai mums artimo žmogus elgesys ar poelgis patenka už mūsų žmogiškumo ir moralinių vertybių supratimo ribų.

   Konfliktas nūdienai, kaip bebūtų gaila, nėra retenybė, o greičiau taisyklė. Sutikite, kam neteko atsidurti konfliktinėje situacijoje darbe, namuose ar kur nors kitur? Beveik kiekvienas žmogus savo gyvenime bent kartą yra atsidūręs tokioje padėtyje. Tiesą sakant, konfliktas nieko gero neduoda, todėl reikėtų kaip galima jį greičiau išspręsti, nors ne visi žino kaip tai padaryti. Šiuo atveju Jums padės keli paprasti patarimai. Pradžiai reikėtų išsiaiškinti, kas tai yra konfliktas.

   Kartais mums būna sunku kovoti su savo emocijomis. Dar sunkiau tai daryti su savo partnerio emocijomis. Susidoroti su emocijomis – tikras menas, kurio reikia mokytis. Tam, kad padėtume vienas kitam kontroliuoti emocijas, reikia suprasti ir išmokti ramiai reaguoti į tai, jog kito žmogaus jausmai ne visada yra asmeniškai susiję su jumis. Stiprių emocijų šaltiniu gali būti reikalai, darbas, sveikata, draugai, giminaičiai. Jeigu jūs visus šiuos, kitą žmogų lydinčius, veiksnius priimsite asmeniškai, jums nepavyks išlaikyti objektyvių santykių su savo partneriu.

   Daugumai iš mūsų yra žinomas toks nemalonus jausmas kaip pavydas. Pavydėti galima ne tik kito vyro ar kitos moters, bet ir daiktų, pinigų ir netgi jausmų, kuriuos patiria kitas žmogus. Pavydo tipas ir jo išraiškos formos yra ne taip svarbūs lyginant su pavydo atsiradimo priežastimi, kuri dažniausiai būna – pasitikėjimo trūkumas. Įprastai šis jausmas siejasi su nepasitikėjimu savimi bei žemu savęs vertinimu. Jeigu jums yra būdingas pavydo jausmas, rinkitės: jūs galite šį jausmą nuslėpti, išreikšti jį kitokia forma arba tiesiog jo atsikratyti.

   Pogimdyvinis moters etapas – tai nepaprastas etapas. Ryšium su vaiko gimimu, ženkliai keičiasi moters psichologija. Šiame etape atsiranda tokie veiksniai kaip motiniško instinkto atsiradimas, vyksta iš naujo gyvenimo vertybių apmąstymas, padidėja atsakomybės jausmas. Moteriai atsiranda poreikis pakeisti savo gyvenimą naujai. Ir labai svarbu, besiruošiant gimdymui, arba, jau po gimdymo, rasti tinkamą suderinamumą tarp kūdikio, savo asmeninių interesų bei savo šeimos gyvenimo.

   Darbo kolektyvas apjungia įvairius žmones, kurie ne visada sugyvena taikiai. Situacija, kai kolektyve atsiranda žmogus, kuris įvairiais užgauliojimais provokuoja kitus kolegas arba pasirenka vieną auką ir visais būdais stengiasi ją išvesti iš kantrybės, gana gerai pažįstama. Kaip elgtis, jeigu tapote provokatoriaus taikiniu?
Interviu portalui karjerairsveikata.lt
Kokios gali būti provokacijų darbe formos? Prašome pavardinti, pakomentuoti.
Provokacijos formų yra daug ir įvairių: nuo labai neaiškių, subtilių, kai žmogus gali nė neįtarti, kad yra provokuojamas, iki situacijų, kurių metu jis gali patirti ne tik psichologinį, bet ir materialinį ar fizinį smurtą.

   Kaip pamilti save ir gyventi harmonijoje su savimi? Kam iš mūsų nesinorėtų atsibusti jaučiantis laisvam, laimingam, su meile sau ir supančiam pasauliui? Ar nesinorėtų gėrėtis savimi ir visais džiaugsmais, kuriuos suteikia beribis, daug malonumų turintis gyvenimas? Taip, būtent gėrėtis tuo, kad tu – vienintelis ir nepakartojamas Dievo kūrinys, kuris vertas tik paties geriausio. Keiskis pats, pamilk save ir tave supantis pasaulis pasikeis. Panašius žodžius esame girdėję ne kartą.

   Interviu portalui karjerairsveikata.lt
Veikiausiai nerasime nė vieno darbuotojo, kuris būtų patenkintas savo atlyginimu. Apie tai, kad jo žinios, patirtis, profesionalumas nėra tinkamai įvertinami pinigais, jis gali kalbėti su draugais, šeimoje, net su mažai pažįstamais, tačiau išreikšti to viršininkui nedrįsta. Patys darbdaviai, kaip žinoma, dažniausiai nedega noru kelti atlyginimo.
Ar yra patarimų, kaip, kada, kokiu metu pradėti pokalbį dėl atlygio, kad jis būtų sėkmingas?
Ar pokalbiui dėl atlyginimo didinimo reikėtų iš anksto pasiruošti, ar galima elgtis spontaniškai – pamatėte, kad darbdavys neturi lankytojų ir einat į jo kabinetą?
Visų pirma, norėčiau pabrėžti, kad niekada bendraujant su darbdaviu dėl atlyginimo ar kitų klausimų nereikėtų reikšti nepasitenkinimo.

   Ar įmanoma tiksliai, konkrečiai ir tvirtai atsakyti į šį klausimą? Mano įsitikinimu, jeigu tai būtų įmanoma, prieš pradėdamos kurti bendrą ateitį santuokoje, visos poros kreiptųsi pas specialistus, kad jie nustatytų ar jų pora tikrai ilgai bus laiminga. Kokius kriterijus reikia įvertinti? Kokios vertybės turi sutapti? Kokio temperamento turėtų būti žmona? O kaip su vyro žalingais įpročiais, priklausomybėmis? Koks sutuoktinių požiūris į vaikus? Iškyla ir daugiau panašių klausimų.

   Neverta slėpti tai, kad visi mes linkę šiek tiek pavydėti kitiems žmonėms - tai draugės vyras yra geresnis, tai daugiau pinigų kiti žmonės turi ir pan. Bet svarbiausia, laimingų žmonių paslaptis yra ta, kad nepaisant nieko, jie žino kaip būti laimingais ir kaip rasti priežasčių optimizmui net ir sudėtingiausiomis gyvenimo sąlygomis. Galbūt jūs manote, jog to neįmanoma išmokti? Veltui taip galvojate, svarbiausia - norėti būti laimingais bet kokia kaina ! Atsikratykite baimių, nes baimės tai iš tiesų tik vaizduotės vaisius Ar jūs sutinkate su šiuo teiginiu? Neskubėkite daryti išvadas – kruopščiai pagalvokite.

   Enciklopedijoje konsultavimo (lot. Consultatio - pasitarimas) sąvoka apibrėžiama kaip žinovo, specialisto patarimas. Panašiai žodį “konsultavimas” aiškina ir bendrieji angliški aiškinamieji žodynai: konsultavimas - profesionalaus ar ekspertinio patarimo suteikimas. Konsultavimas klientui padeda analizuoti situaciją; nustatyti problemas ir jų sprendimų galimybes; įgauti žinių; stiprinti įžvalgumą; vystyti, organizuoti ir nukreipti savo pačių žinias; įgauti specifinių žinių; priimti racionalius ir atsakingus sprendimus.

   Jei jaučiate, kad reikalinga psichologo pagalba, neišsigąskite to: tai nereiškia, kad jūs išprotėjote ir, kad kiti rodys pirštais, ir manys, kad jūs - "kitoks". Turbūt kiekvienas suaugęs žmogus gali prisiminti situaciją (ir ne vieną), kai patyrė tokią stiprią vidinę įtampą, kad nustojo kovoti savarankiškai ir būtent tada atsirado minčių, jog reikalinga psichologo pagalba. Mes ramiai priimame tai, kad vaikui gali būti reikalinga psichologinė pagalba ir palaikymas: mūsų supratime vaikas silpnas ir beginklis.